Kodėl sezoninis aptarnavimas yra būtinas, o ne tik rekomenduojamas
Turiu prisipažinti – pirmąjį savo benzininį žoliapjovę prižiūrėjau kaip tikras nemokša. Maniau, kad jei jis veikia, tai viskas gerai. Kol vieną gražią pavasario dieną jis tiesiog atsisakė užsivesti. Servisas kainavo beveik trečdalį naujo įrankio kainos, o gedimas atsirado būtent dėl to, kad nepasiruošiau žiemai tinkamai. Nuo to laiko praėjo geri dešimt metų, ir dabar galiu drąsiai pasakyti – sezoninis aptarnavimas yra ne priedas, o būtinybė.
Benzininiai įrankiai – tai rimti mechanizmai, kurie dirba ekstremaliais režimais. Variklis sukasi tūkstančiais apsisukimų per minutę, karburatoriuje cirkuliuoja degus mišinys, o pats įrankis dažnai dirba dulkėtoje, drėgnoje ar kitaip nepalankioje aplinkoje. Jei šių įrankių neprižiūrėsite reguliariai, jie atkeršys pačiu netinkamiausiu momentu – paprastai tada, kai labiausiai jų reikia.
Ruošiamės ilgam žiemos miegui
Kai sezonas baigiasi, daugelis tiesiog įkiša įrankį į garažą ir užmiršta iki kito pavasario. Tai didžiausia klaida, kurią galite padaryti. Benzinas, paliktas karburatoriuje ar bake, per kelis mėnesius pradeda irti, formuojasi nuosėdos, užsikemša purkštuvai. Pavasarį tokį įrankį užvesti tampa tikru iššūkiu.
Pirmiausia – išnaudokite visą benziną. Kai sezonas baigiasi, tiesiog dirbkite su įrankiu tol, kol jis pats užgęsta dėl kuro trūkumo. Jei bake dar liko kuro, nusipilkite jį į kanisterį arba automobilio baką – tik nepamirškite, kad dviračių variklių mišinys automobiliui netinka. Kai bakas tuščias, užveskite įrankį dar kartą ir leiskite jam išnaudoti paskutinius lašus iš karburatoriaus.
Kai kurie specialistai rekomenduoja vietoj visiško kuro išleidimo naudoti kuro stabilizatorių. Tai cheminė medžiaga, kuri neleidžia benzinui irti. Jei pasirinksite šį variantą, įpilkite stabilizatoriaus į baką su benzinu, užveskite įrankį ir leiskite jam padirbėti 5-10 minučių, kad stabilizatorius pasiektų visas kuro sistemos vietas. Asmeniškai aš vis tiek renkuosi pirmąjį variantą – jis paprastesnis ir nepriklausomas nuo jokių priedų.
Alyvos keitimas – ne vien automobiliams
Keturračių variklių benzininiuose įrankiuose (žoliapjovės, kultivatoriai, generatoriai) alyva keičiama panašiai kaip automobiliuose. Daugelis žmonių šio darbo vengia, nors jis tikrai nesudėtingas. Prieš žiemą būtina pakeisti alyvą, nes per sezoną ji surenka drėgmę, metalų daleles ir kitus teršalus.
Alyvos keitimo procedūra paprasta: įšildykite variklį (šilta alyva geriau išteka), išsukite išleidimo kamštelį ir leiskite alyvai ištekėti į tinkamą indą. Kai visa alyva išbėgo, įpilkite naują – bet kokiu atveju naudokite gamintojo rekomenduojamą alyvos tipą. Dažniausiai tai SAE 30 vasaros sezonui arba 10W-30 universali. Nepilkite per daug – patikrinkite lygį specialiu matuokliu arba per pylimo angą.
Dviračių varikliai (grandininis pjūklas, krūmapjovė, pūstuvas) alyvos keitimo nereikalauja, nes ji maišoma su benzinu. Bet čia svarbu kitas dalykas – teisingas benzino ir alyvos santykis. Dažniausiai tai 1:50, bet būtinai patikrinkite savo įrankio instrukciją. Naudokite tik specialią dviračių variklių alyvą – automobilinė čia netinka.
Oro filtras – įrankio plaučiai
Oro filtras yra viena iš tų dalių, kurias prižiūrėti paprasčiausia, bet dažniausiai užmirštama. O juk būtent per jį variklis „kvėpuoja”. Užsikimšęs filtras reiškia prastos kokybės mišinį, sunkų užvedimą, mažesnę galią ir didesnį kuro suvartojimą.
Popierinis oro filtras tiesiog keičiamas nauju – jie nebrangūs ir plaunami nėra. Putplasčio filtrai, kurie dažni mažesniuose įrankiuose, gali būti valomi. Išimkite filtrą, išplaukite jį šiltame muilo vandenyje, gerai išskalaukite ir leiskite visiškai išdžiūti. Kai išdžiūsta, lengvai sudrėkinkite specialia filtro alyva arba paprastu varikliniu aliejumi – tai padeda geriau sugauti dulkes.
Patikrinkite ir pačią oro filtro dėžutę – joje taip pat kaupiasi purvas. Išvalykite ją šluoste, įsitikinkite, kad nėra plyšių ar įtrūkimų, per kuriuos galėtų patekti nefiltruotas oras. Tokia smulkmena gali sutaupyti šimtus eurų remontui.
Žvakė – mažas, bet svarbus elementas
Uždegimo žvakė kainuoja kelis eurus, bet jos būklė lemia, ar įrankis užsives iš pirmo traukimo, ar teks prakaituoti pusvalandį. Sezoninio aptarnavimo metu žvakę būtina išsukti ir apžiūrėti.
Normaliai veikiančios žvakės elektrodai turi būti šviesiai rudos spalvos. Juoda, suodžių apnešta žvakė rodo, kad mišinys per turtingas arba oro filtras užsikimšęs. Balta žvakė – mišinys per liesas, o tai pavojinga varikliui. Jei žvakė atrodo blogai, geriau ją pakeisti nauja, o ne bandyti valyti.
Tikrinant žvakę, svarbu patikrinti ir elektrodų tarpą. Jis matuojamas specialiu šablonu ir turi atitikti gamintojo nurodymus – paprastai tai 0,6-0,7 mm. Per didelis tarpas apsunkina užvedimą, per mažas – blogina degimą. Užsukant žvakę atgal, nepersistenkite – sriegis aliuminio variklio galvutėje lengvai pažeidžiamas.
Pjovimo elementų priežiūra
Jei jūsų įrankis turi pjaunančius elementus – grandinę, peilius, liniją – jiems taip pat reikia dėmesio. Atšipę peiliai ne tik blogai dirba, bet ir labiau apkrauna variklį, didina kuro sąnaudas ir gali būti pavojingi.
Žoliapjovės peiliai prieš žiemą turėtų būti nuimti, apvalyti nuo žolės likučių ir surūdijimo, pagaląsti. Galąsti galite patys kampiniu šlifuokliu arba dildele, išlaikydami pradinį kampo. Svarbu galąsti abiejų pusių peilius vienodai, kad išliktų balansas – disbalansuojantis peilis sukelia vibraciją ir gali sugadinti guolius.
Grandininio pjūklo grandinė taip pat turi būti nuimta, išvalyta, patikrinta. Jei dantys labai nusidėvėję, geriau grandinę pakeisti nauja. Prieš sandėliuojant, grandinę ir pjovimo juostą rekomenduojama pamerkti į alyvą arba bent gerai sutepti – tai apsaugos nuo korozijos. Krūmapjovės pjovimo galvutę išvalykite nuo susivėlusių žolių ir patikrinkite, ar laisvai sukasi.
Karburatoriaus ir kuro sistemos niuansai
Karburatorius – tai benzininio įrankio širdis, ir būtent jis dažniausiai sukelia problemas po žiemos. Jei neišleidote kuro prieš sandėliuojant, pavasarį greičiausiai teks karburatorių valyti arba net remontuoti.
Paprasčiausia prevencija – kaip jau minėjau, išleisti visą kurą. Bet jei norite dar labiau apsisaugoti, galite išsukti karburatoriaus dugninį valymo kamštelį ir išleisti likusį kurą iš plūdės kameros. Tai užtrunka minutę, bet gali sutaupyti daug nervų pavasarį.
Kuro filtras – dar vienas elementas, kurį lengva prižiūrėti. Daugelyje įrankių jis yra tiesiog bake, pritvirtintas prie kuro žarnelės galo. Ištraukite jį per pildymo angą (galite panaudoti vielą su užlenktu galu), apžiūrėkite. Jei filtras tamsus, užsikimšęs – keiskite nauju. Jie kainuoja centus, bet užtikrina, kad į karburatorių patektų švarus kuras.
Valymas ir sandėliavimas – paskutiniai, bet svarbūs žingsniai
Prieš statydami įrankį žiemoti, jį reikia gerai nuvalyti. Ne tik dėl estetikos – purvas, žolių likučiai, pjuvenų dulkės sugeria drėgmę ir skatina koroziją. Be to, organiniai likučiai pritraukia graužikus, kurie garaže gali prigriauti elektros laidus ar kitas gumines dalis.
Nuplaukite įrankį vandeniu (jei tai leidžiama pagal instrukciją) arba nuvalykite šepečiu ir šluoste. Metalines dalis, kurios gali rūdyti, lengvai patepkite alyva arba WD-40 tipo priemone. Patikrinkite visus varžtus ir veržles – per sezoną jie gali atsilaisvinti nuo vibracijos.
Sandėliuoti benzininius įrankius geriausia sausoje, vėdinamoje patalpoje. Idealus variantas – garažas ar sandėliukas, kur temperatūra nėra ekstremaliai žema. Jei laikote lauke, būtinai uždenkite įrankį, bet taip, kad galėtų „kvėpuoti” – hermetiška danga sukuria kondensatą. Akumuliatorius (jei yra) nuimkite ir laikykite šiltoje patalpoje, periodiškai pakraudami.
Kai pavasaris beldžiasi į duris
Tinkamai pasiruošę žiemai, pavasarį džiaugsitės, kaip lengvai įrankis užsiveda ir dirba. Bet vis tiek yra keletas dalykų, kuriuos verta patikrinti prieš pradedant sezoną.
Pirmiausiai – įpilkite šviežio kuro. Net jei naudojote stabilizatorių, benzinas per žiemą vis tiek praranda dalį savo savybių. Patikrinkite alyvos lygį (keturračiuose varikliuose) ir įsitikinkite, kad viskas atrodo gerai. Apžiūrėkite įrankį – gal per žiemą kažkas atsilaisvino, gal graužikai ką nors apgraužė.
Pirmą kartą užvesdami po žiemos, nesitikėkite, kad įrankis užsives iš pirmo karto. Gali tekti keliskart patraukti starterį, kol kuras pasieks karburatorių ir užsidegs. Jei po 10-15 bandymų įrankis neužsiveda, nestenkitės toliau – geriau patikrinkite žvakę, oro filtrą, kuro tiekimą. Prievartavimas nieko gero neduos.
Kai įrankis užsiveda, leiskite jam šiek tiek padirbėti tuščiąja eiga, įšilti. Nepradėkite iš karto pilnu krūviu – mechanizmai turi atsigauti po ilgo stovėjimo. Pirmą kartą dirbdami, atkreipkite dėmesį į neįprastus garsus, vibraciją, dūmus – tai gali būti ženklai, kad kažkas ne taip.
Sezoninis benzininių įrankių aptarnavimas nėra sudėtingas ar brangus. Tai kelių valandų darbas, kuris atsipirks šimteriopai – įrankiai tarnaus ilgiau, dirbs geriau ir nereikalaus brangaus remonto. O svarbiausia – kai reikės jais pasinaudoti, jie neapvils. Pasitikėkite – geriau praleisti vieną popietę rudenį, tvarkant įrankius, nei pusę pavasario ieškant serviso ir laukiant remonto. Jūsų įrankiai ir piniginė bus dėkingi.
